Patarimai

Į žygį eina įvairūs žmonės ir skirtingais tikslais: pedagogai, studentai, programuotojai, ... Vieniems norisi naujų įspūdžių, draugų, pergyvenimų, atradimų, nuostabos ir adrenalino, kitiems – tiesiog pabėgti nuo kasdienybės. Iškylautojų tarpe retas yra naujokas, ekstremalas, sportininkas, ... Žygin traukia turistai, ir būti turistu yra puiku, tuo tarpu reikia žinoti turizmo taisykles ir stengtis jomis grįsti savo bei draugų elgesį kelionėje, puoselėjant kiekvieno turisto pagrindinį siekį ir nuostatą – žygio metu gyventi pilnoje harmonijoje su gamta ir žmonėmis!

Žygio metu rekomenduojame turėti

• Palapinę
• Pripučiamus čiužinius
• Kuprinę
• Miegmaišį
• Nedūžtančius valgymo reikmenis (puoduką, lėkštutę, šaukštą)
• Peilį
• Kirvį ir puodą
• Padegimo skysčio arba sauso kuro
• Degtukus/žiebtuvėlį
• Higienos priemones
• Vaistinėlę
• Adatą ir siūlus
• Kelias poras paprastų kojinių ir vilnones kojines
• Papildomą drabužių komplektą
• Patogią sportinę avalinę (patartina turėti atsarginę porą)
• Šviesius marškinius su ilgomis rankovėmis
• Kepurę
• Polietileninį apsiaustą nuo lietaus
• Šiltus daiktus: megztinį, striukę
• Priemonę nuo erkių ir uodų
• Apsauginį kremą nuo saulės
• Akinius nuo saulės
• Maudymosi kostiumus
• Žemėlapį
• Mėgstantiems žvejoti - žūklės reikmenis
• Foto/vaizdo aparatūrą
• Šiukšlių maišus
• Maisto, gėrimų

Visus daiktus patariame supakuoti į didelius polietileninius maišus

Pasiruošimas žygiui

Pasiruošimas gali užtrukti ilgiau nei pats žygis. Neišsigąskite! – tokiu atveju žygis bus dar įdomesnis.

Maršruto pasirinkimas

Pasirenkant maršrutą, visada reikia gerai apgalvoti pastarojo kategoriją ir sudėtingumą, atsižvelgiant į dalyvausiančių žygyje patirtį, vaikų ir moterų skaičių. Jei grupę sudarys dar nepatyrę naujokai, tikslu rinktis maršrutą su keliais sustojimais arčiau didesnių gyvenamųjų vietų. Grupės sudėtyje privalu būti patyrusių. Būtina išsirinkti žygio vadą – žmogų, kuriuo galėtų pasitikėti visi grupės dalyviai.

Produktų sąrašas

Kadangi iškylaudami patirsite didesnius fizinius krūvius, bus reikalingas ir kaloringesnis maistas. Nepamirškite, kad alkis, ypač esant atšiauresnėm gamtinėm sąlygom, skatina grupės demoralizavimąsi. Ką imtis į kelionę, būtina aptarti su visa grupe, ir ne bėda, jei kažkuris mėgsta šokoladinius saldainius labiau nei karamelę. Bet, jei žmogus negali maistui vartoti kažkurio iš pagrindinių maisto produktų (košė, konservai ir pan.), tokią problemą reikia aptarti iš anksto.

Ne visada grupė gali leisti sau kurti kelis laužus ir ruošti maistą iš daugelio patiekalų, todėl negalima sudarinėti sąrašo, orientuojantis vien tik dalyvių asmeniniais pomėgiais, – vienais saldainiais „toli nenuvažiuosi“ net ir vaikiškoj iškyloj.

Esant sunkesniems maršruto etapams, reikia atatinkamai sočiau pusryčiauti ir ruošti karštus greito paruošimo pietus.

Jei iškylaujant numatoma atšvęsti (kažkieno gimtadienis ar pan.), tam atvejui reikia pasirašyti produktus ir šventiniam stalui: blynai su kondensuotu pienu, pyragaičiai su uogomis, kepti grybai, žuvis – pilnai pritinka tokiai progai. Gėrimais pasirūpina pats solenizantas.

Individuali amunicija

Kiekvienas grupės narys turi pasirūpinti ir savo asmeninių daiktų sąrašu. Jeigu nebus galimybių nuomoti, su savim reikės imtis palapinę, miegmaišį, kuprinę, valtį, irklus, gelbėjimosi liemenę, dažus. Nepamirškite indų, aprangos, dokumentų. Ypatingai reikia apgalvoti drabužių sąrašą (ar bus jauku atrodyti panašiu į karį-šturmuotoją) – tai turi būti universalūs daiktai.

Turistui reikia turėti su savimi maršruto žemėlapį, kompasą, apsaugotus nuo drėgmės degtukus, peilį. Vandens turistas nesigailės pasiėmęs dar ir valą su kabliukais.

Būtina nepamiršti ir asmeninės vaistinėlės, kurios turinį sudarytų preparatai, atitinkantys individo savybes (širdininkas, diabetikas ir t.t.)

Daiktai bendram naudojimui

Katiliukai maistui, iešmai, bakeliai, keptuvės, kirvukai, pjūklai ir kt., pasirenkami atsižvelgiant į grupės dydį. Reikia apgalvoti įvairias situacijas – rinkinys laužui, gitara, atsarginiai irklai, ...

Tarpusavio santykiai grupėje susiformuoja iš anksto, ir, jeigu visas pasiruošimas kelionei vyksta draugiškai sklandžiai, žygis bus lengvas ir nuotaikingas.

Išvykimas

Tai vienas iš sunkiausių ir daugiausiai rūpesčių sukeliantis etapas (padidinto fizinio krūvio pradžia, neišvengiamos transportavimo problemos, nervai). Šiame tarpsnyje vieni kitiems turi būti ypač dėmesingi. Grupei vienijantis, visos kuprinės tampa bendromis. Privalu padėti vieni kitiems užsikelti sunkesnius daiktus (neįprastas fizinis krūvis gali turėti liūdnas pasekmes jau pirmąją išvykos dieną). Moterys ir vaikai neša tik lengvus daiktus ir stebi pasikrovimo – išsikrovimo eigą.

Atvykimas

Jeigu atvykstama prie vandens dar iki sutemstant, pagrindinis uždavinys – surinkti valtis ir nuplaukti toliau nuo gyvenvietės. Kitaip tariant, reikia pasiruošti nakvynei. Daiktus (pagal galimybes) reikia sukrauti į palapines.

Ūkio diena

Pirma išvykos diena – ūkio diena. Visi produktai sukraunami į vieną vietą. Išrinktasis ūkvedžiu priima produktus, taip pradėdamas savo veiklą. Bendro naudojimo daiktai išskirstomi atskiriems ekipažams (būtina atsižvelgti į skirtingą valčių talpą ir keliamąją galią).

Žygio diena

• Išvakarėse aptariamas žygio dienos maršrutas. Visi privalo susipažinti su numatomos kelio atkarpos ypatumais (žinojimas – jėga). Budintieji pasirūpina malkomis ir gauna maisto produktus pusryčiams. Valtys ištraukiamos į krantą, paguldomos šalia palapinių, ir kapitonai patikrina jų techninį stovį. Kirviai, pjūklai nakčiai patalpinami palapinėse. Tuomet ateina laikas laužui, gitarai, širdingiems pokalbiams, ...
   
• Budintys ryte keliasi valanda anksčiau kitų. Po pusryčių grupė aktyviai ruošiasi keliauti. Sparčiausieji padeda budintiems sutvarkyti indus, laužavietes, stovyklavietės aplinką ar padeda atsiliekantiems.
   
• Pietus ar „perkandimus“ padeda ruošti visi – sutaupytas laikas padės išvengti ieškoti vietos nakvynei tamsoje (žr. „Laiko taupymas žygyje“).
   

Atsipalaidavimo diena

Tai diena poilsiui, apsiskalbimui, prausimuisi. Bendri renginiai (pirtis, pasivaikščiojimas ir pan.) ruošiami sutartinai. Stovyklavietėje visada turi likti kažkas iš suaugusių vyrų (geriausiai dviems). Paliekantys stovyklą turi pranešti apie savo nebuvimo laiką budintiems. Visi dalyviai susirenka pagal sutartą signalą, skelbiantį laiką maitintis (gali būti samčio dūžiai į lėkštę ar katiliuką). Klausimai, kylantys pavėlavusiems ar turintiems kulinarinių silpnybių, sprendžiami su budinčiais. Už vėluojančių pamaitinimą atsakingi budintys. Kas beatsitiktų, žmonės turi būti sotūs.

Grupė turi būti vieninga visame. Žuvys, grybai, uogos ar kitos gėrybės renkamos visiems. Galima pasidėti vėlesniam saldainį ar džiūvėsį nuo pusryčių stalo, bet jei kiekvienas pradės skaičiuoti savo suneštas laužui malkas, surinktas visiems uogas ar sugautas žuvis, grupė greit demoralizuosis.

Stovėjimo vieta

Tai sausumos lopinėlis, kuriame buvo apsistojusi grupė turistų. Ta vieta mena viską: ir nakties laužo žiežirbas, ir gitaros skambesį, ir košę pusryčiams, ir žvejų laimikius, ...

Teigiama stovyklavietės aura formuojasi ilgą laikotarpį, ir todėl ją reikia saugoti. Jei aplink yra šiukšlių, jas reikia surinkti ir užkasti (dėžutes nuo konservų prieš „laidojimą“ pradeginti). Išvykstant palikti malkų. Jei laužavietė jau yra – naujos nedaryti. Esančių medinių statinių nedeginti ir neniokoti. „Savo reikalus“ atlikti 200 metrų atstumu nuo stovyklavietės (aišku ne ant takelių). Net jei nelieka laiko stovyklavietei pagerinti, nevalia jos ir bloginti!

Judėjimas

Grupės judėjimas vyksta organizuotai. Visada yra spartesnių ir lėtesnių ekipažų, bet neturima atsiskirti. Kiekviena kaimyninė valtis turi būti matymo ribose, o pavojingesnėse perėjose suartėti. Pirmi (saugumo sumetimais) plaukia labiau patyrę, paskiau – naujokai. Svarbiausia, kad atsirandančios kliūtys būtų nugalimos visiems sutelktai, maksimaliai panaudojant turimą visų dalyvių patirtį.

Avarija

Jei sulūžta kažkuri valtis, tuojau pat organizuojamas neatidėliotinas sustojimas. Visi galintys padeda nukentėjusiem. Atšiauresniu oru sukuriamas laužas. Remontui užtrunkant – ruošiamas maistas.

Sudėtingiau kada dalyvis suserga ar susižeidžia. Jeigu sunegalavimo priežastis yra aiški ir vienareikšmė, ir yra visos būtinos gydymo priemonės, žygis nenutraukiamas. Visais kitais atvejais reikia organizuoti nukentėjusiojo evakuaciją. Tam yra siunčiamas išsilaipinimo link greičiausias ekipažas, kurio užduotis išsiaiškinti artimiausio medicininės pagalbos punkto vietą ir pasirūpinti ligonio tolimesniu pervežimu. Iki išsilaipinimo toliau ligonį transportuoja antras ekipažas, labiausiai ištvermingas ir mobilus. Vienas iš šio ekipažo dalyvių turės palydėti ligonį iki medicininės pagalbos vietos. Į kelionę jis turi pasiimti savo ir nukentėjusiojo kuprinę, dokumentus, pinigus kelionei ten ir atgal, maisto, medikamentus, asmeninius daiktus. Prieš išvyką aptariama grįžimo vieta ir laikas. Jei grupė privalės tęsti žygį, sutartoje saugioje vietoje paliekamas raštelis su informacija apie tolimesnę kelionės eigą.

Aplinkiniai

Žygio metu galima sutikti įvairių žmonių, juolab nelankomų vietų kaskart vis mažiau. Susitikimai būna džiugūs, netikėti, iš tolo prasilenkiant, nepageidautini. Daugeliu tai priklauso nuo grupės žmonių elgesio.

Aplinkiniai (vietiniai)

Ypač santūriai ir atsargiai reikia elgtis susitikimuose su vietiniais gyventojais. Kadangi turizmas ir turistai jų samprata dažniausiai nėra paaiškinami reiškiniai, todėl ir vertinama visa tai su nepasitikėjimu, kartais net priešiškai. Susitikus reikia:

• elgtis draugiškai ir pagarbiai. Kultūringi žmonės visada sveikinasi. Didieji miestai atpratino mus linkėti sutiktiesiems geros sveikatos. Reikia tarti kažką apie orus, paklausti apie žvejybą ir t.t. Nesunku būtų norintį perkelti į kitą upės krantą, padėti ištraukti valtį – įtampos santykiuose nebeliks;
• elgtis neįkyriai. Jei žmogus užimtas darbu, kažkur skuba ar kalbasi, nebūtina trukdyti klausimais;
• elgtis korektiškai. Aplenkti žvejojamas vietas, nelaužyti vietinių statinių;
• elgtis neutraliai. Nereikia vietinių apžiūrinėti, tuo labiau juos garsiai aptarinėti – tai ne muziejus ar zoologijos sodas;
• neišsiskirti savo elgesiu. Primityvūs žmonės gyvena bandos įstatymais – kova už teritoriją, lyderiavimą, geresnį maistą, savas moteris. Garsus triukšmas, aštrios ryškios spalvos, o ypač moteriški klyksmai ir girtų rėkavimai, būtinai bus įvertinti vietinių vadeivų;
• nesigirti. Norisi atrodyti gražiems, stipriems, apsirūpinusiems ir t.t. Bet ar verta tuo kelti pavydą, kurį įprastai lydi susierzinimas ir agresyvumas;
• nepasiduoti provokuojamiems. Jei vietiniai nusiteikę nedraugiškai, neverta galynėtis bandant jėgas;
• visi grupės nariai turi būti vieningi ir susitelkę.

Aplinkiniai (turistai)

Santykiai su kaimyninėmis turistų grupėmis visada paprastesni, ir lengviau rasti bendrą kalbą. Kodėl su kaimynais nepasisveikinti? Jie irgi turistai! Visada atsiras apie ką pašnekėti. Jei žmonėms reikalinga pagalba, reikia būtinai pasistengti padėti. Tarpusavio pagalbos ir pagarbos principas – santykių tarp grupių pagrindas. Ir vis tik, jei greta įsikūrusi kita grupė ar tiesiog krantu vaikštinėja žmonės, stovyklavietė siaurinama, ir išmėtyti daiktai surenkami į palapines.

Nepalankus klimatas gali atsirasti ir pačioje grupėje. Tai pats didžiausias nemalonumas žygyje. Patariame susipažinti su Linčevskio E.E. straipsnio „Psichologinis klimatas turistinėje grupėje“ komentarais. Publikacijoje gvildenami socialiniai-psichologiniai aspektai, įtakojantys turistinės grupės narių tarpusavio santykius, analizuojamos žygio metu galimos konfliktinės situacijos ir jų šalinimo būdai.

Žygio nuobaigos

Atėjo pats liūdniausias metas – apsivalymas, prasidžiovinimas, susiruošimas. Nereikalingi produktai sukraunami į paketus ir pakabinama ant centrinio medžio. Deginamos ir užkasamos susikaupusios šiukšlės. Grupės veiksmai kaip ir išvykimo metu. Tik nepamiršti išdalinti „dramblių“.

Po žygio

Sugrįžus į namus, nepamiršti grupės narių ir nesiliauti susitikinėti (pasisėdimams, apsikeisti fotografijomis). Žygio metu mes randame tikrus, patikrintus sunkumais draugus, o su draugais išsiskirti nevalia!